Pas bendraminčius į Jurbarką – patirties

Lapkričio 7 d. grupė Skuodo VVG narių ir kaimo bendruomenių atstovų buvo išvykę pasisemti gerosios patirties į Jurbarką. Lankytasi Smalininkų ir Veliuonos kaimo bendruomenėse. Ši išvyka – suplanuota Skuodo vietos veiklos grupės, įgyvendinančios paprojektį „Skuodo vietos veiklos grupės teritorijos nevyriausybinių organizacijų stiprinimas“, finansuojamą Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų schemos „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“, veikla.

Smalininkuose skuodiškius sutiko vietos veiklos grupės „Nemunas“ projekto vadovė Jolanta Bertašienė. Ji papasakojo apie Smalininkų bendruomenės, įkurtos 2003 metais, veiklą, įgyvendintus projektus. Pastarasis ir svarbiausias darbas – pastatyta 250 kW galingumo vėjo jėgainė. Šis projektas pareikalavo iš bendruomenės daug ryžtingų ir drąsių sprendimų, mat jam įgyvendinti prireikė apie 1,4 mln. litų. Finansavo PAF Mažųjų projektų programa, pagelbėjo Jurbarko savivaldybė, o didžiausia dalis – Jurbarko kredito unijos paskola. Projekto įgyvendinimas truko 2,5 metų. Tai pirmas Lietuvoje tokio pobūdžio bendruomenės projektas. Jis ne tik tausojantis gamtą, prisidedantis prie klimato kaitos mažinimo, bet ir atnešiantis daug naudos bendruomenei.

Kaip sakė J. Bertašienė, įsiskolinimus bankui ketinama padengti per 5–6 metus. O pardavus „prisuktą“ elektros energiją, bus sutvarkyta Smalininkų viešoji infrastruktūra – pirmiausia įrengtas miestelio apšvietimas.

Skuodiškiams parodyta jau 3-čią mėnesį veikianti vėjo jėgainė, pasivaikščiota po Smalininkų miestelį, bendruomenės sutvarkytą skulptūrų parką, pasižvalgyta į anapus Nemuno esančią Kaliningrado sritį.

Kita Jurbarko savivaldybės bendruomenė, įsikūrusi Veliuonoje, skuodiškius sutiko prie šilto židinio neseniai įrengtuose bendruomenės namuose. Veliuoniškė Angelė Orlovskytė, papasakojusi apie bendruomenės veiklą, vadovauja Veliuonos krašto istorijos muziejui, įsikūrusiam senutėliuose buvusio dvaro pastatuose, šalia nedidelio, bet egzotiniais medžiais turtingo parko, kurio didžiausia puošmena ir vertybė – du galingi gelsvažiedžiai tulpmedžiai. Skuodiškius sužavėjo turtinga muziejaus ekspozicija, pasėdėta suole, kuriame mokėsi lietuvių rašytojas Petras Cvirka, palandžiota po sutvarkytą akmeninį rūsį

Veliuoniškiai, įsikūrę vienoje seniausių Lietuvos gyvenviečių, ne tik yra sukaupę daug archeologinių radinių, senovinių buities daiktų, bet ir patys puoselėja liaudies menus, tradicijas, į šią veiklą įtraukdama jaunąją kartą. Bendruomenė iš projektinių lėšų ką tik įsigijusi juodosios keramikos dirbinių degimo krosnelę, tad šie darbai bus kokybiškesni. Nedidelis, bet jaukus bendruomenės namelis taip pat pilnas įvairiausių rankdarbių, renginių nuotraukų.    

Veliuonos miestelyje aplankytas Vytauto didžiojo paminklas, pasigrožėta rudenėjančia Panemune.

Pakely aplankyta Raudonės pilis, kurioje dabar įsikūrusi pagrindinė mokykla. Gaila, kad nebuvo galima užlipti į pilies bokštą ir pasigrožėti nuostabiais Nemuno vingiais, tačiau iki soties pavaikščiota po seną parką, kuriame keroja legendomis apipintas Gedimino ąžuolas, devynių kamienų liepa, gausu poilsio vietų.  

Kaip grįždami iš kelionės kalbėjo skuodiškiai, tokie susitikimai, sėkmingi pavyzdžiai, entuziastų žmonių darbai padrąsina imtis veiklos.

Pagal minėtą projektą skuodiškiai dar suplanavę susitikimus Molėtuose ir Druskininkuose.